2011-2020 m. Europos energetikos strategijoje bandoma rasti palankiausius sprendimus, kad ateityje būtų išvengta įvairių krizių ir būtų užtikrintas ekonomikos augimas.

Europarlamentaro Algirdo Saudargo nuomone, vienas iš naujosios energetikos strategijos prioritetų turėtų būti bendrų efektyvių Europos energetinių tinklų, kurie integruotų energetines salas ir užtikrintų gerą rinkos veikimą ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų, sukūrimas. Tam turi būti numatytas tinkamas finansavimas.

Europarlamentarai taip pat ragino pilnai įgyvendinti 3-ąjį energijos rinkos liberalizavimo paketą, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir energijos taupymą. Tinkamas jau esančių teisės aktų įgyvendinimas padėtų užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulio rinkose.

EP nariai išreiškė pageidavimą, kad būtų padidintas finansavimas elektros jėgainių išlaikymui. Atlikus tam tikrus remonto darbus, būtų galima prailginti daugelio elektrinių gyvavimo amžių, kuris įprastai trunka apie 40 metų. Tokiu būdu netektų uždaryti dviejų trečdalių visų elektrinių ir būtų išvengta elektros energijos kainų augimo.

Už 2011-2020 m. Europos energetinę strategiją bus balsuojama šių metų rudenį.

„Esame pirmoji valstybė, dirbusi po Lisabonos sutarties. Pirmininkavimo metu intensyviai veikėme visose politikos srityse, stengėmės prisidėti prie konsoliduotos Europos sukūrimo, galinčios pasidžiaugti nuosekliu įvairių sričių augimu. Taip pat domėjomės, ko reikia, norint sukurti konkurencingą Europos modelį", - posėdžio pradžioje kalbėjo F. Ros Perano.

Ispanijos atstovų teigimu, norint pasiekti teigiamų rezultatų, būtina konsultuotis su Europos piliečiais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis, nederėtų užmiršti ir dialogo su trečiosiomis pasaulio šalimis. Taip pat reikėtų skatinti ekonomikos augimą, kad būtų galima sustiprinti Europos poziciją pasaulyje.

Dauguma europarlamentarų gyrė Ispaniją, kad ji per šešis mėnesius nuveikė daug svarbių darbų visose srityse. Nors kai kurie EP nariai prieš pusmetį išvydę užsibrėžtų darbų planą nesitikėjo tokių gerų rezultatų, liko maloniai nustebinti, nes Ispanija įrodė, kad svarbiausia atkakliai siekti tikslo.

Posėdį stebėjusio europarlamentaro Algirdo Saudargo teigimu, Ispanija tapo geru pavyzdžiu dar tik besiruošiančioms pirmininkauti šalims, įskaitant ir Lietuvą, kuriai (taip pat Airijai ir Graikijai) ši užduotis atiteks 2013 metų antrąjį pusmetį.

Pirmininkaujanti Ispanija pastarąjį pusmetį kryptingai siekė savo tikslų ir kėlė globalizacijos bei klimato kaitos problematiką, prisidėjo prie Lisabonos sutarties įgyvendinimo ir strategijos „ES 2020", nemažą dėmesį skyrė ekonomikos gaivinimo plano kūrimui ir išorės santykių plėtotei.

EP nariai gyrė Estiją, kad ji laiku sugebėjo vykdyti reikiamas reformas, kaupti biudžetinius rezervus, leidusius apsisaugoti nuo recesijos ir šiandien šaliai duoti teigiamų rezultatų. Valstybės skola siekia apie 7.5 proc. ir tai yra vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje (ES).

Europarlamentarai tikisi, kad Estija ir toliau vykdys skaidrią fiskalinę politiką, didins darbo vietų skaičių ir duos teigiamą signalą visai Europai. Viliamasi, kad Estija prisidės prie euro ir bendros valiutos stiprinimo, nes puikiai supranta visas eurozonos taisykles.

Pasak EP nario Algirdo Saudargo, Estijos žengtas žingsnis taps pavyzdžiu ne tik kaimynėms Latvijai ir Estijai, bet ir visai Europai: „Tai stiprus signalas, rodantis, kad nepaisant sunkumų net ir nedidelėms šalims galima įveikti krizę, tereikia laiku imtis tinkamų priemonių. Estija davė signalą Baltijos ir kitoms ES šalims, kad tikslingai siektume savo tikslų."

EP ragina Estijos vyriausybę užtikrinti, kad euro įvedimas nebūtų naudojamas siekiu, skatinančiu kainų augimą. Estija bus septyniolikta ES šalimi, prisijungusia prie euro zonos.

Eurokomisarė pabrėžė, kad naujoji programos įgyvendinimas turėtų būti greitas, veiksmingas ir kiek įmanoma paprastesnis, vengiant bereikalingų formalumų. Ji taip pat akcentavo, jog svarbu į „Bonus" įtraukti Rusijos mokslininkus, nes didelė Baltijos jūros baseino dalis priklauso Rusijos federacijai, o tai turi didelės tiesioginės įtakos jūros ekosistemai.

EP nariai džiaugėsi, kad įgyvendinus programą, Baltijos jūros regione būtų sukurta ir suformuota Europos mokslinių tyrimų erdvė, kurios dėka galima būtų greičiau pasiekti norimų rezultatų. Pasak ju, viena valstybė narė niekaip neišspręstų visų problemų, todėl būtina susivienijus kurti bendrą strategiją, tarpvalstybinį judumą, jog būtų užtikrinta tvari Europos ateitis.

Europarlamentarų nuomone, prie Baltijos jūros suprastėjusios situacijos nemažai prisidėjo ir žemės ūkis, dėl kurio kasmet į vandenį patenka daug azoto, fosforo, įvairių trašų. Taip pat didelę grėsmę kelia apie jūrą įsikūrusios įvairios gamyklos, nevengiančios atliekų pilti pakrantėse ar vandenyje.

Vykdant naująja programą, moksliniai tyrimai būtų vykdomi koordinuočiau, kuriant tvarią Europą,o ištekliai būtų naudojami tikslingiau, užkertant kelią ekologinėms katastrofoms.

Europarlamentaras Algirdas Saudargas mano, kad sėkmingas projekto „Bonus" įgyvendinimas vėliau galėtų tapti pavyzdžiu ir kitiems regionams, susiduriantiems su panašiomis problemomis.

„Bonus" programoje bendradarbiauja Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija. Septynerių metu programos vykdymo laikotarpiui finansinis įnašas turėtų siekti iki 50 milijonų eurų.

Posėdyje dalyvavęs EP narys Algirdas Saudargas džiaugėsi, kad pagaliau pavyko rasti kompromisą, kuris Lietuvai bus ypač naudingas.

Pasak daugumos europarlamentarų, labiau išvystyti geležinkelio tinklai turi tapti reali alternatyva skrydžiams. Tai parodo ir šių metų įvykis, kuomet dėl vulkaniniu debesų sutriko visa oro erdvė ir dėl to nemažai verslo atstovų patyrė nuostolius.

Skirtingų šalių infrastruktūros valdytojams bendras Europos geležinkelių tinklas padės koordinuoti investicijas ir kartu plėtoti transporto koridorius. Ši iniciatyva geležinkelių įmonėms ir operatoriams krovinių vežimo srityje leis lengviau konkuruoti su kitomis sausumos transporto rūšimis.

Pastarieji metai parodė, kad Europoje vis daugiau krovinių pervežama geležinkelių transportu, todėl bus siekiama didinti krovinių vežimo pajėgumus.

Savo sveikinimą V. A. Dambravai atsiuntė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiek sveikinimą perskaitęs ir prezidentės vardu kalbėjęs Darius Semaška, tiek kiti vėliau kalbėjusieji vis pabrėžė vieną žinomiausių ambasadoriaus Dambravos posakių: „Kas svarbu - dvigubai svarbu, kas nesvarbu - dvigubai nesvarbu."

Apie ambasadoriaus konkretumą bendraujant, ir jo „grėsmingą energiją" kalbėjo renginiui vadovavęs Europos Palamento narys Algirdas Saudargas. Europarlamentaras atkreipė dėmesį į tai, kad ambasadorius laikė nuodėme atskirti politiką nuo kultūros. „Iš Jūsų tos gilios, plačios kultūros mokėmės ir mokomės. Iš Jūsų išmokome, kad kultūra yra jėga", - sakė A. Saudargas.

Išklausęs Povilo Gylio, Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, Lietuvai pagražinti draugijos atstovų Juozo Dingelio ir Tomo Vaisietos sveikinimų, jubiliatas buvo pradžiugintas netikėta dovana - dviem ambasadoriavimo laikų bičiulių - dabartinio Ispanijos nacionalinio žvalgybos centro direktoriaus, buvusio vyriausiojo kariuomenės vado Felixo Sanzo Roldano ir pirmojo Ispanijos ambasadoriaus Lietuvoje Fidelio Lopezo Alvarezo - skambučiais iš Madrido.

Apsuptas kolegų ir svečių pagarbių žvilgsnių ambasadorius V. A. Dambrava pats kreipėsi į susirinkusiuosius ir padėkojęs už sveikinimus savo šventinę kalbą skyrė patirčiai apie diplomatinio darbo ypatumus perduoti. Diplomatinę tarnybą ambasadorius lygino su mokykla, kurios pamokos niekada nesibaigia. Vėliau tas išmoktas pamokas galima perduoti kitiems. „Kelio galo gal ir nėra, - sakė V. A. Dambrava. - Tuo, ką turime, galime dalytis su jaunais diplomatais." Galiausiai ambasadorius akcentavo tai, kad, dirbant diplomatinį darbą, kiekvienoje vietoje reikia vis kito vadovėlio.

Tą vasariškai kaitrią birželio popietę visi besiklausę jubiliato, Lietuvos diplomatijos grando, žodžių išties atsivertė naują diplomatijos išminties vadovėlį. Džiugu, kad turime iš ko mokytis - kaip prisimindamas ambasadoriaus V. A. Dambravos gyvenimiškas pamokas pažymėjo A. Saudargas - mokytis plaukti ne paviršiumi, ne per bangų purslus, o nerti į gylį, savo kultūros raumenų jėga judėti į priekį.

Europarlamentaras A. Saudargas, cituodamas knygoje parašytus žodžius - „Kartojau ir kartosiu, kad nepabėgau iš Lietuvos, aš pasitraukiau, bet mane visą laiką degino mintis apie laisvą Tėvynę" - A. Venskų prisiminė kaip asmenybę, visą laiką tikėjusią Lietuvos nepriklausomybe.

„A. Venskus buvo pirmasis NATO ambasadorius, kuris už nuveiktus darbus nusipelno mūsų artumos. Jis niekuomet nesigyrė, kad teko praeiti purvus ir kraują, jog patektų į Prancūziją. Ambasadorius visuomet jautėsi patriotu, tad net ir sulaukęs pasiūlymo gauti Prancūzijos pilietybę, tai daryti atsisakė, nes širdis visuomet priklausė Lietuvai", - kalbėjo A. Saudargas.

Gražių žodžių A. Venskui negailėjo ir P. Kūris, daugelį metų dirbęs kartu ir jautęsis vienu artimiausiu jo draugu: „Adolfas nebuvo emigrantas ar karo pabėgėlis - jis tarsi tremtinys, negalėjęs grįžti namo. Patriotizmas ir įžvelgimas, kad Lietuvai reikia žengti drauge su Europa, nes viena neišsilaikys, skatino jį nenuleisti rankų ir žengti pirmyn, Europos link/".

A. Venskus, 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos ir atsidūręs Paryžiuje, padarė puikią profesinę karjerą ir aktyviai įsitraukė į politinę veiklą. Jis buvo aktyvus įvairių tarptautinių organizacijų - Europos judėjimo, Krikščionių demokratų internacionalo - narys, priklausė Prancūzijos lietuvių bendruomenei. Įgytą patirtį ir ryšius su žymiais pasaulio politikais A.Venskus panaudojo kovoje už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir įtvirtinimą tarptautinėje bendrijoje.

A. Saudargo teigimu, J. Buzeko pasiūlyta idėja puiki, tačiau daug klausimų, tokių kaip tiesinės bazės pasirinkimas steigiant tokią bendriją, aprėptis, įgyvendinimo formos, funkcijos, o svarbiausia pridėtinė vertė, dar reikia išspręsti. "Tam, kad gera idėja neliktų tik idėja būtinas tolesnis jos plėtojimas, taigi turėtų būti skirti ir ES pinigai",- pažymi A. Saudargas.

Siekiant užtikrinti idėjos įgyvendinimą A. Saudargas į ES 2011 metų biudžetą pateikė siūlymą įtraukti ir bandomąjį projektą "Europos Energetinės Bendrijos link", kurio tikslas būtų ištirti, kaip sukurti šią Bendriją, išnagrinėti jos socialinį ir ekonominį poveikį. Siūlyme gautas lėšas planuojama skirti tarptautinių darbo grupių veiklai ir būtiniems tyrimams finansuoti.

Gegužės 5 d. pasirašyta deklaracija dėl Europos energetinės bendrijos sukūrimo. Ja siekiama sukurti tvirtą ir veiksmingą bendrą energetikos politiką ES lygiu. Ši deklaracija yra lyginama su istorinės reikšmės įvykiu - Europos anglies ir plieno bendrijos sukūrimu. Antradienį EP pirmininkas J. Buzekas ją pristatė Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų, pramonės ir energetikos komitete (ITRE).

„Norime labiau susieti programas su struktūros ir sanglaudos fondais. Šie projektai susiję su „ES 2020" strategijos įgyvendinimu. Siekiama remti tvarius energetikos projektus, kurie sukurtų kuo daugiau darbo vietų", - kalbėjo eurokomisaras.

Europarlamentarai ragino eurokomisarą minėtas lėšas panaudoti energetiškai izoliuotų regionų prijungimui prie bendrosios ES energetikos rinkos, taip pat skirti daugiau lėšų ir dėmesio pastatų modernizacijai vykdyti, kas leistų sutaupyti daug energijos išteklių. Tai ypač aktualu naujosioms ES šalims narėms, taip pat ir Lietuvai.

Eurokomisaras užtikrino, kad bus laukiama paraiškų projektams ir kiekvienas euras bus išleistas tikslingai. Jis minėjo, jog neseniai buvo susitikęs su Baltijos šalių atstovais, su kuriais aptarė dujų tiekimo klausimus ir dar kartą jiems užtikrino, kad projektai bus įgyvendinami remiantis solidarumo principu, siekiant mažinti priklaisomybę nuo Rusijos.

Komisarė pažymėjo, kad šiuo metu labai trūksta investicijų į inovacijas, internetinius tinklus, internetinių įgūdžių plėtojimą. Todėl vienas iš pagrindinių skaitmeninės darbotvarkės prioritetų būtų bendros skaitmeneinės rinkos sukūrimas. Bendra rinka padėtų vartotojui užtikrinti vienodą kainą už internetines paslaugas ar prekes, nepriklausomai kurioje valstybėje narėje žmogus gyventų.

Pristatydama skaitmeninės darbotvarkės gaires, eurokomisarė pabrėžė, kad turi būti baigta diegti bendra ES mokėjimo rinka, pripažįstami elektoriniai parašai, o licencijos išduodamos tarptautiniu lygiu.

Europarlamentarų susidomėjimo sulaukė ir siūlymas dėl interneto vartotojų saugumo užtikrinimo ir kovos su kibernetiniais nusiklatimais. Pasak jų, norint, kad ES piliečiai interneto erdvėje jaustųsi saugūs, būtina tai garantuoti.

Iki 2013 m. tikimasi užtikrinti ES mastu prieigą ir plačiajuosčiam internetui. Tuo pačiu ketinama praplėsti ir radijo dažnio naudojimą, kuris ateityje taptų gerokai lankstesnis.

EP narių teigimu, prieš priimant bet kokius sprendimus, reikėtų visų pirma atgsižvelgti, ar jie iš tikrųjų tenkins vartotojų interesus. Europarlamentaras Algirdas Saudargas mano, kad reikia kuo labiau skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus komunikacijų srityje, todėl derėtų didinti jiems skirtus biudžetinius asignavimus ir ieškoti privačių investicijų.

Kol kas didelei daliai europiečių, ypač vyresnės kartos, vis dar nepakanka internetinių žinių, įgūdžių, o ES jaučiamas informacinių technologijų specialistų trūkumas. Preliminariais duomenimis, iki 2015 m. jų dar truks apie 700 tūkst.

Šių metų rugsėjį Vilniuje ketinama surengti interneto valdymo forumą, kuriame bus aptariami elektroninės valdžios, interneto politikos ir informacijos bei komunikacijos technologijų klausimai.