Aleksandras Graželis: Ar patiks lietuviams Jessica
2009-12-11
Žurnalas "Apžvalga", 2009 m. Nr. 4, 19 20 psl. Autorius Aleksandras GRAŽELIS
2009 m. gruodžio 11 dieną Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas Vilniuje surengė apskrito stalo diskusiją „Pastatų energetinis efektyvumas“.
Diskusiją pradėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pasidžiaugdamas, kad ji surengta per trumpą laiką, nes šią temą A. Saudargas pasiūlė vos prieš mėnesį.
Pastatų modernizavimas Lietuvoje vyksta dviem skirtingai finansuojamais srautais. Visuomeninių pastatų modernizavimas, pradėtas dar 2004-2006 metais ES struktūrinių fondų lėšomis, vyksta tolygiai. Daugiabučių namų modernizavimas stringa, nes ankstesniam finansavimo modeliui paramos lėšų neužteko, todėl dabartinė Vyriausybė daugiabučių namų modernizavimą remia taikydama Bendros Europos paramos tvarioms investicijoms į miestų teritorijas iniciatyvą JESSICA (angl. Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas).
Blogiausia būsto modernizavimo vėlavimo pasekmė - ši investicinė priemonė nesuveikė kaip antikrizinis veiksnys, ypač turint omeny statybos ir statybinių medžiagų gamybos verslą.
Algirdas Saudargas sveikindamas diskusijos dalyvius pripažino, kad finansų ir ūkio krizė paveikė gyventojų nuotaikas ir būsto modernizavimo programą padarė mažiau patrauklia. JESSICA iniciatyvos, naujoviško Europos Sąjungos investavimo mechanizmo aspektai tinkamai neišaiškinti ir nepaskleisti visuomenei. Kalbėdamas apie naująją Pastatų energinio naudingumo direktyvą, kurią svarstant Europos Parlamento ir ES Tarybos derybose, A. Saudargas buvo paskirtas Europos liaudies partijos (ELP) šešėliniu pranešėju, europarlamentaras pabrėžė, kad naujos direktyvos reikalavimai bus sudėtingi iššūkiai Lietuvos ūkiui bei gyventojams didinant pastatų energinį efektyvumą. Reikės vykdyti jau priimtus įsipareigojimus modernizuoti pastatus bei ruoštis įgyvendinti naujus siekius. Įsigaliojus direktyvai, bus sugriežtintas energinio naudingumo sertifikatų išdavimas. Jie turės būti paruošti kiekvieną kartą, kai vykdomas nekilnojamojo turto sandoris. Valstybinėms institucijoms priklausomiems pastatams, kurie yra dažnai lankomi visuomenės (viešiesiems pastatams), sertifikatai turės būti išduoti ir iškabinti gerai matomoje vietoje. Sertifikate atsispindės, kokiais būdais ir kokiu mastu ekonomiškai ir efektyviai galima gerinti pastato energinį naudingumą. Nuo 2018 metų projektuojami ir statomi viešieji pastatai privalės labai mažai naudoti energijos, juose privalės būti įrenginiai, skirti atsinaujinančių išteklių - saulės, vėjo, geotermijos - energijai gaminti, tą energiją naudojant pastato šildymui, vėsinimui ar apšvietimui. Nuo 2020 metų analogiški reikalavimai bus taikomi gyvenamiesiems namams. A Saudargas palinkėjo vaisingos diskusijos aiškinantis priežastis, kodėl nepradedama Daugiabučių namų modernizavimo programa pagal naująją finansavimo schemą.
Europos investicinio banko atstovas Brianas Fieldas supažindino su JESSICA investavimo iniciatyvos taikymu daugiabučių namų modernizavimui finansuoti. Lietuva yra viena pirmųjų ES valstybių narių, kurioje pradeda veikti ši iniciatyva, sukurta bendradarbiaujant Europos Komisijai, Europos investicijų bankui bei Europos plėtros banko tarybai. Iniciatyva atspindi ES sanglaudos politikos pokytį - siekiama pereiti nuo vienkartinių dotacijų prie gražinamos paramos formų, tuo padarant ES struktūrinių fondų paramą našesnę ir efektyvesnę, nes gražinamos finansavimo lėšos sukuria paskatas sėkmingai ir pelningai įgyvendinti projektus. Tuo būdu ES struktūrinių fondų parama teikiama vadovaujantis komerciniu požiūriu - investuojama į pajamas generuojančius objektus. Tokiu reikalavimus atitinkančiu investavimo objektu buvo pripažinta Daugiabučių namų modernizavimo programa Lietuvos Respublikoje. Brianas Fieldas trumpai apibūdino ir gyvenamojo būsto sektoriaus būklę Lietuvoje. Pasak pranešėjo, sovietinės statybos namai eikvoja labai daug energijos, yra neišvaizdūs; butai buvo privatizuoti per greitai, todėl subyrėjo ankstesnė jų priežiūros sistema; butų savininkai vien savo lėšomis negali tinkamai prižiūrėti būsto, tuo labiau jį modernizuoti.
JESSICA iniciatyvos taikymas naudingas valstybei, kaip programos vykdytojai, taip pat būstų savininkams, kaip programos dalyviams, tokiais aspektais: namų modernizavimo programa vyks daugelį metų (planuojama iki 2020 metų modernizuoti 24000 daugiabučių namų), todėl į šią programą grįžtančios lėšos bus naudojamos naujai pradedamiems projektams finansuoti; bankų paskolų sąlygos palankios - jos išduodamos dvidešimčiai metų, metinių palūkanų dydis ne didesnis kaip 3 proc., buto savininkui kompensuojama 50 proc. projekto rengimo lėšų bei 15 proc. modernizavimo darbų vertės; paskolas teikiantys bankai parenkami konkurso būdu; modernizavimo procese galės dalyvauti ne vien namų bendrijos, bet ir administruojami namai; butų savininkams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, 100 proc. apmokama ir paskola, reikalinga būstui atnaujinti, ir palūkanos; butų savininkai dėl dalyvavimo modernizavimo programoje galės apsispręsti išnagrinėję namo bendrijos pirmininko ar administratoriaus pateiktą informaciją apie namo fizinę ir energinę būklę, duomenis apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes.
Apskrito stalo diskusijoje taip pat buvo kalbama apie alternatyvių energijos šaltinių naudojimą namams šildyti, energijos taupymą, apie būtinybę gyventojus motyvuoti gerinti savo būstą. Buvo išsakyta ir abejonių, ar visos institucijos, dalyvausiančios Daugiabučių namų modernizavimo programoje, yra tinkamai tam pasiruošusios.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė teigė, kad ministerija parengė teisinius dokumentus, reikalingus programai vykdyti. Pripažinusi, kad žmonės iki šiol nebuvo tinkamai supažindinami su naujomis būsto atnaujinimo galimybėmis, pranešė, kad netrukus prasidės plati viešinimo kampanija žiniasklaidoje