Interviu su manimi

Algirdas SAUDARGAS: „Lenkų tauta buvo su mumis prieš 20 metų, mes to neužmiršome ir šiandien esame kartu su lenkais“

2010-04-23

Žurnalas "Apžvalga", 2010 m. Nr. 4 (8) (489), 10 psl. Kalbino Kęstuti D. RIMKEVIČIUS.

Lenkijos tragedija palietė ir Lietuvą. Gedulas ir bendražmogiška užuojauta susipina su nerimu dėl tolimesnių santykių raidos, galbūt su naujais žmonėmis pasikeisiančio politinio klimato. Kas, Jūsų nuomone, šiandien svarbu žvelgiant į ateitį po dabarties sukrėtimų.

Mes netekome draugų, bičiulių. Netekome daug žmonių, išmanančių Lietuvos reikalus, žmonių, su kuriais kartu dirbome bendrą darbą Europoje. Ir Lietuva, ir Lenkija yra ypač svarbiose ir glaudžiai bendradarbiaujančiose organizacijose - Europos Sąjungoje ir NATO. Taip pat esame kaimynai.

Taip, dabar į Lenkijos politiką ateis kiti žmonės, tačiau santykiai tarp tautų ir valstybių bus tęsiami. Svarbu pabrėžti, kad tokios nelaimės, kaip priespauda ar pavojai, kada užuojautą pajaučia kaimynai, dažnai suvienija tautas - galbūt tam momentui, ne visam laikui, nes ateina kasdienybė ir vėl iškyla nesutarimų ar problemų. Prieš dvidešimt metų, pačiais sunkiausiais Lietuvai momentais - sausio 13-osios naktį ir per pučą - man teko būti Varšuvoje, nes turėjau įgaliojimus perimti vadovavimą Vyriausybei tremtyje, jeigu Lietuvos Vyriausybė Lietuvoje negalėtų eiti pareigų. Atsimenu, kad jaučiau supratimą, globą, paramą ne tik iš pareigūnų, bet ir paprastų lenkų. Jaučiau, kad visi esame kartu. Šiandien lenkai patys viduje konsolidavosi, yra kartu ir kairieji, ir dešinieji. Tai nelaimės antroji pusė, kuri paveikia žmogų per žmogaus moralę ir taip grąžina nors nedidelę grąžą žmonėms padaryto nuostolio. Kai Lenkijos ambasadoje rašiausi užuojautų knygoje, pažymėjau, kad lenkų tauta buvo su mumis prieš dvidešimt metų, mes to neužmiršome ir šiandien esame kartu su lenkais. Matėme daug įvairių užuojautos ir dėmesio parodymo gestų: prie ambasados ateina žmonės, padeda gėlių, uždega žvakelę, tiesiog pabūna kartu. Nelaimės neištaisysi, ji jau praėjo, žvelgiant į ateitį svarbu suprasti, kad bendrumas yra žymiai didesnė vertybė negu smulkūs nesutarimai.

 

Lenkijos politinio elito tragiška žūtis tarsi iš naujo atvėrė Katynės - kurios tragiškų įvykių paminėti ir skrido Lenkijos delegacija - žaizdą. Ar Europa žino ir suvokia šios žaizdos gylį šiandien?

Lenkų tautą ištikusi nelaimė yra simbolinė, nes ji įvyko toje vietoje, kurioje buvo padarytas nežmoniškas nusikaltimas - nužudyti lenkų karininkai, belaisviai. Vykstant karui, į kariuomenę buvo mobilizuoti ir inžinieriai, įvairūs specialistai, gydytojai. Visi jie tapo karininkais, kurie vėliau buvo sušaudyti Katynėje. Iš kiekvienos tragedijos reikia mokytis - teisybė turi būti atskleista ir paviešinta.

Europos Parlamente mes paminėjimo žuvusiuosius lėktuvo katastrofoje. Tuo metu parlamente vyko ir Katynės tragedijos, įvykusios prieš 70 metų, minėjimas. Surengta paroda, kurioje eksponuojama nemažai nuotraukų ir dokumentų. Šalia šios parodos dabar yra demonstruojamos ir žuvusiųjų lėktuvo katastrofoje nuotraukos.

Minint Katynės tragediją, ypač krinta į akis toks dalykas, kurį kartais užmirštame, - kas pirmieji atskleidė šitą nelaimę ir kokiu tikslu. Pagrindinis „atskleidėjas" buvo vokiečių propagandos ministras Josephas Goebbelsas. Vokiečiams suradus masinę kapavietę, buvo priimtas sprendimas pasinaudoti šiuo faktu propagandos tikslais, siekiant lenkus palenkti į savo pusę ir nukreipti prieš rusus. Vokiečiai jau buvo pralaimėję Stalingrado mūšį ir mąstė apie tai, kad jiems teks trauktis atgal, todėl jiems buvo ne tas pats, ką lenkai galvoja. Jų tikslas buvo nukreipti neapykantą kita linkme, kad išgelbėtų savo kailį. Todėl, kai vėliau lenkai kreipėsi į vakarų vadovus dėl Katynės tragedijos pripažinimo, jie buvo ignoruojami. Sovietų sąjunga drauge su sąjungininkais kovojo prieš fašizmą, todėl kaltinimai dėl Katynės tada sąjungininkams buvo nepriimtini.

Ši Goebbelso istorija yra labai pamokanti ir mes turime daug ką apmąstyti šiandien. Kai mes stebime propagandą, net ir smulkmenose, visada reikia įžvelgti tikslą. Jeigu tikslas yra negatyvus - ką nors pasmerkti, ką nors apkaltinti, nukreipti pyktį kuria nors linkme, pajungiant savo tikslams, tegul ir remiantis teisingais faktais - tokių dalykų reikia vengti. Po dabartinės nelaimės mes turime būti labai atidus. Tik labai nuoširdus, sąžiningas bendravimas gali būti tikras. Yra tik vienas žingsnis iki spekuliacijos, iki nelaimės panaudojimo piktiems kėslams.

atgal..