Interviu su manimi
Algirdas Saudargas: krikščioniškosios demokratijos misiją – atkurti Lietuvoje tradiciją ir ją pritaikyti šiuolaikinėmis sąlygomis
2010-01-22
Žurnalas "Apžvalga", 2010 m. Nr. 1 (5) (486), 30 -31 psl. Kalbino Kęstutis SALICKAS
Lietuvos krikščionių demokratų partija (LKDP) žengė koja kojon su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo darbais. 2010 m. sausio 27-28 d. sukanka dvidešimt metų nuo itin svarbaus Lietuvos politinio gyvenime įvykio - Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkuriamosios konferencijos. Šia proga kalbiname vieną iš LKDP vadovų Algirdą Saudargą.
Kaip vertinate LKDP nueitą dvidešimtmečio kelią? Kaip keitėsi partija?
Visų pirma reiktų priminti, kad krikščionių demokratų partija veikia – ne dvidešimt, o šimtą metų. Tai yra partija, kuri jau yra atšventusi savo šimtmetį ir tai, kas įvyko prieš dvidešimt metų, Lietuvos krikščionių demokratų partijos sugrįžimas į Tėvynę prasidėjo 1989 m. vasario 16 d., kai iniciatyvinė grupė, vadovaujama Viktoro Petkaus, paskelbė apie LKDP veiklos atkūrimą Lietuvoje. Po metų jau įvyko atkuriamoji konferencija, kurios dvidešimtmetį minime šiemet. Po šios konferencijos prasidėjo partijos kelias Lietuvos politikoje. Šis kelias buvo ilgas, sunkus ir akmenuotas, bet tokios buvo politinės aplinkybės. Krikščionių demokratų partijos misija - atkurti krikščioniškos demokratijos tradicija, kuri gyvavo Lietuvoje jau šimtą metų. Tačiau atkuriant tradicinę politinę partiją, ją reikia pritaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Lyginant tarpukario ir posovietinės Lietuvos politines aplinkybes, daug kas krikščionių demokratų partijos, jos tradicijų, pažiūrų atžvilgiu visuomenėje buvo pasikeitę, todėl atsikūrimas ir įsitvirtinimas visuomenėje nebuvo lengvas. Svarbiausia krikščionių demokratų partijai per dvidešimtmečio istoriją buvo išlaikyti krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujančia politinę srovę Lietuvoje. Manau, kad tai mums pavyko padaryti.
Kuris laikotarpis, Jūsų nuomone, buvo sunkiausias ir kuris sėkmingiausias? Ar galima teigti, kad atsikūrimo laikotarpis buvo sunkiausias?
Nepasakyčiau, kad atsikūrimo laikotarpis buvo sunkiausias, nes viskas vyko kartu su Sąjūdžio judėjimu. Daugelis mūsų partijos narių buvo aktyvūs Sąjūdžio nariai, todėl kartu su šita banga vyko ir partijos struktūrų kūrimasis. Lygiagrečiai su Sąjūdžiu kūrėsi ir kitos tradicinės, vėliau - naujos partijos. Manau, kad sėkmingiausias partijos periodas buvo, kai kartu su naujai susikūrusia Tėvynės Sąjunga sudarėme koalicinę Vyriausybę. Tai buvo stipriausia tokios pat pakraipos partija, kuri faktiškai perėmė Sąjūdžio energiją, žmones, patirtį, lyderius. 1996 m., po Seimo rinkimų mes kartu galėjome suformuoti pirmąją dešiniųjų koalicinę vyriausybę Lietuvoje. Žiūrėdami Europiniu mastu, iš dabartinių perspektyvų, galime teigti, kad koalicinė Tėvynės Sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų Vyriausybė buvo Europos Liaudies partijos srovės Vyriausybė.
Prisimenant ketverius koalicijos su Tėvynės Sąjunga metus, reikia pasakyti, kad tai buvo sunkūs metai. Situacija valstybėje tuo metu buvo sudėtinga. Krikščionių demokratų pozicija tuo metu buvo tvirta, tačiau daug problemų kilo iš Tėvynės Sąjungos ir tai apsunkino Vyriausybės pastangas išsilaikyti valdžioje visus ketverius metus. Krikščionių demokratų partijos ir jos atstovų Seime ir Vyriausybėje reikšmė buvo didelė. Krikščionys demokratai netgi paaukojo savo partijos interesus vardan valstybės reikalų ir stabilumo. Tai buvo nepaprastai svarbus keturių metų laikotarpis, kai buvo padėti Lietuvos narystes ES ir NATO pagrindai, nors po ketverių metų narystės sutartis pasirašė jau kiti.
Žiūrint iš vertybinio aspekto, kaip LKDP sekėsi bendradarbiauti su Tėvynės Sąjunga Seime ir Vyriausybėje įtvirtinant krikščioniškas vertybes Lietuvoje.
Vyriausybėje vertybiniu požiūriu mes dažniausiai sutardavome su koalicijos partneriais, nes mūsų programa buvo panaši. Didesnių prieštaravimų neiškildavo. Daugiau diskusijų, derinimų būdavo Seime priimant įstatymus, bet vertybiniais klausimais, kiek tai reikėjo įgyvendinti Valstybės politikoje - buvo sutarimas.
Kokią matote krikščioniškosios demokratijos viziją rytdienos Lietuvoje?
Manau, kad LKDP ir Tėvynės Sąjungos susijungimas simbolizuoja Sąjūdžio jėgos ir krikščioniškosios demokratijos tradicijos susiliejimą. Labai svarbu, kad jungtinėje partijoje įkurta Krikščionių demokratų bendrija, kuri yra įtvirtinta statute. Šis veiklos mechanizmas parodo krikščioniškos demokratijos minties, vertybių, tradicijų sklaidos Lietuvoje plėtra ir ateitį. Tai, kad stiprioje, didelėje partijoje susidaro srovė, kuri turi nuoseklesnę ir grynesnę krikščioniškos demokratijos vertybių įgyvendinimo viziją ir kartu yra ir liberalesnis sparnas, kuris pateikia alternatyvas - atspindi krikščioniškos demokratijos padėtį Europoje. LKD ir TS susijungimas simbolizuoja galutinę krikščioniškosios demokratijos misiją - atkurti Lietuvoje krikščioniškosios demokratijos tradiciją ir ją pritaikyti šiuolaikinėmis sąlygomis. Šiuolaikinės sąlygos yra tokios, kokios yra. Šiuolaikinėje visuomenėje, kuri daug labiau sekuliarizuota, negu buvo tarpukario Lietuvoje, atskira krikščionių demokratų partija visuomet bus marginalizuojama. Tuomet susivienijusios liberalios partijos stengiasi nustumti tokią partiją į politikos užribį. Mes, būdami atskira partija, tai patyrėme. Visai kitas dalykas, kai esi bendroje partijoje ir gali išlaikyti savo pozicijas, vertybes ir tai įgyvendinti valstybėje. Jeigu tiki krikščionių demokratų misija ir manai, kad šiuolaikinėje visuomenėje tai vis dar yra reikalinga - tai politinės formos pasirinkimas yra tik politinės strategijos reikalas. Manau, kad šiuo aspektu mes sukūrėme pavyzdinę struktūrą Europoje.
Europos Liaudies partijoje taip pat yra įvairių srovių partijų, kurios atstovauja ir krikščionių demokratų ir liberalizmo ideologijas. Lietuvoje mes sukūrėme partiją pagal Europos Liaudies partijos modelį. Taigi Europoje aš galiu drąsiai sakyti, kad štai, kitos Europos partijos, darykite pagal mūsų pavyzdį. Tai šiuolaikinėje visuomenėje yra efektyvus būdas veikti ir nepaskęsti, nepamesti tradicijos ir turėti konstruktyvų būdą, kaip tas pozicijas įgyvendinti valstybės politikoje.
atgal..