Interviu su manimi
A. Saudargas: Lietuvos atominės energetikos laukia nelengvas kelias
2009-11-30
Žurnalas "Apžvalga", 2009 m. Nr. 3, 29 - 30 psl. Kalbino Kęstutis D. RIMKEVIČIUS.
Neseniai visuomenė buvo informuota apie tarptautinio konsorciumo, vadovaujamo investicijų banko „N M Rothschild & Sons", parengtą naujos Visagino AE verslo modelį ir finansavimo planą. Tai sukėlė tam tikrą ažiotažą ir pasikeitimą nuomonėmis, tačiau aistroms nurimus Visagino atominės elektrinės perspektyvos išsamiai viešojoje erdvėje neanalizuotos. Tad „Apžvalgos“ skaitytojams siūlome pokalbį atominės bei apskritai energetikos temomis su europarlamentaru Algirdu SAUDARGU.
Ar reikalinga Lietuvai nauja atominė elektrinė? O gal po Ignalinos AE uždarymo užtektų turimų energijos šaltinių?
Svarstome naujos atominės elektrinės statybos klausimą pirmiausiai todėl, kad Lietuvoje buvo pastatyta Ignalinos atominė elektrinė. Jeigu iki šiol valstybė naudotų elektros energiją iš kitų šaltinių, tai sunkiai tikėtina, kad dabar būtų svarstomas atominės elektrinės statybos klausimas. Tai yra tęstinumo klausimas: ar reikia Lietuvai tęsti atominės energijos naudojimą. Kadangi IAE yra uždaroma, valstybė turi apsvarstyti visas alternatyvas, atsižvelgti taip pat ir į gamtos apsaugos, klimato kaitos aspektus. Galima naudoti atsinaujinančius išteklius: vėją, saulę, vandenį. Šios energijos išteklių yra žymiai daugiau, negu visas pasaulis sunaudoja. Bet yra reikalingos didelės investicijos. Perspektyvų matome įvairių, tačiau pasaulyje yra pastebimas ir atominės energijos atgimimas, juolab kad šiuolaikinės technologijos yra pažangesnės ir saugesnės. Šiuo metu galima pakankamai saugiai eksploatuoti atomines elektrines.
Tai, Jūsų nuomone, nauja atominė elektrinė būtų pakankamai saugi? Tačiau ar nereikėtų atsižvelgti į terorizmo pavojų ar tiesiog žmogiškos klaidos galimybę?
Minėjau, kad technologijos yra žymiai pažengusios į priekį ir yra saugios, tačiau išlieka žmogiškasis faktorius. Energetika yra viena iš mano darbo Europos Parlamente sričių ir kiek teko per šiuos mėnesius dalyvauti įvairiuose posėdžiuose šia tema, ekspertai tikina, kad žmogiškasis faktorius yra svarbiausias, kai rūpinamasi atominės energetikos saugumu. Černobylio atominė elektrinė sprogo todėl, kad buvo galima padaryti daugiau žmogiškų klaidų ir vieną kartą žmogus suklydo. Dabar galimų klaidų pavojus yra ženkliai sumažintas. Naujausios technologijos labai sumažina galimybes žmogui padaryti klaidą, nors terorizmo pavojus, žinoma, išlieka.
Suprantama, kad nugriovus vėjo jėgainę žala būtų mažesnė, nei susprogdinus atominę elektrinę. Visus faktorius reikia įvertinti: energetinį, ekonominį, saugumo, klimato kaitos ir visus kitus. Atominė energetika nėra labiausiai teršianti aplinką. Elektrinės, deginančios dujas ar naftą, žymiai labiau teršia aplinką, nes išleidžia į atmosferą anglies dvideginį. Tačiau AE taip pat nėra ir žalioji energetika, nes statant, eksploatuojant, utilizuojant reikia daug atlikti darbų ir naudoti kitų energetikos rūšių, kurios irgi teršia aplinką.
Ar Lietuva pajėgi įgyvendinti Visagino AE projektą?
Kodėl būtinai Visagine? Kodėl ne kur nors kitur? Buvusios atominės elektrinės vieta turi tam tikrų privalumų. Esamą infrastruktūrą bus galima panaudoti ir naujos elektrinės statybai. Tai ir aukštos įtampos laidai, ir Drūkšių ežero vanduo elektrinės aušinimui. Tačiau visa tai sudaro tik keletą procentų visų elektrinės statybos sąnaudų. Dabartinio sunkmečio sąlygomis Lietuva neturi lėšų investuoti į naujos atominės elektrinės statybą, todėl yra ieškoma investuotojo, kuriam mes galime pasiūlyti patogią vietą, turimą patirtį. Surasti investuotoją nebus lengva, nes Lietuvos ir aplinkinių valstybių elektros energijos poreikis yra per mažas stimulas investuotojui susidomėti. Jeigu surastume rimtą investuotoją, kuris turėtų reikiamą patirtį ir apsiimtų pastatyti atominę elektrinę - manau, kad tai būtų naudingas projektas.
Kita vertus, yra daug abejonių. Užtenka paminėti Suomiją, kuri irgi pradeda naujos kartos atominės elektrinės statybas. Jie jau pradėję statybas ir matyti, kad bėgant metams atominės elektrinės statybos sąnaudos auga, atsiranda vis naujų problemų. Lietuva gali pasimokyti iš Suomijos klaidų, bet vis tiek laukia nelengvas kelias.
Žvelgiant į LEO LT karčią patirtį ir į Visagino elektrinės projektą... ar tai nebus tik nenusisekusio LEO LT projekto tąsa? Nei turime už ką, nei žinome kaip statyti...
Aš neturiu duomenų, kad galėčiau įvertinti LEO LT ekonominius aspektus, tačiau yra dalykų, kurie akivaizdūs. Sėkmingai investuoti lėšų į atominės elektrinės projektą Lietuva neturi. Tai ką turėjo veikti LEO LT? Logiškai mąstant, LEO LT arba turėjo investuoti savo pinigus arba surasti investuotoją. Tačiau, norint sėkmingai investuoti į šį projektą, reikia ne tik finansinių galimybių, bet ir patirties, o LEO LT to neturėjo. Lietuvoje niekas tokios patirties neturi.
Kaip Europos Sąjunga žiūri į Lietuvos ambicijas statyti naują atominę elektrinę? Ar ES apskritai domisi šiais planais? O gal tai ES neturi jokios politinės-ekonominės reikšmės?
Tai būtų labai sunku nusakyti. Jeigu kalbėtume apie Ignalinos uždarymą - su ES yra sutarta, kad mes uždarysime IAE. To reikalauja visos ES šalys narės. Taigi šiuo atveju yra aišku, kas reikalauja uždaryti Ignalinos atominę. Ar statyti naują elektrinę - nėra su kuo derinti, nes kiekviena šalis turi savo poziciją. Europoje nėra institucijos, su kuria būtų galima svarstyti klausimą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Galima kalbėti tik apie bendrą klimatą. Kaip minėjau, tiek pasaulyje, tiek Europoje nuomonė apie atominę energetiką keičiasi. Daugelis valstybių, kurios ankščiau atsisakė atominių elektrinių, šiuo metu svarsto statybų projektus arba jau išdavinėja statybų licenzijas. Ekonominis kontekstas nelabai palankus todėl, kad mūsų pasiūla nėra konkurencinga, nedidele rinka. Manau, kad Rusijai surasti investuotoją atominės elektrinės statybai Kaliningrado srityje bus žymiai lengviau nei Lietuvai, nes Rusija turi didesnę rinką.
Europa siekė, kad būtų uždaryta IAE. Ar Europai rūpi Lietuvos energetinis saugumas nuo Rusijos?
Tai yra skirtingi dalykai ir klausimai. Ignaliną Europa reikalavo uždaryti dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos, nes IAE reaktoriai yra tokie patys, kaip ir Černobylio elektrinės. ES nuomonė dėl to buvo itin negatyvi ir tai buvo labai sunku pakeisti. Aš tai labai gerai žinau, nes man teko derėtis dėl pirmo IAE bloko uždarymo, o dėl antrojo IAE bloko uždarymo aš niekada nesutikau. Taigi pagrindinis argumentas dėl IAE abiejų blokų uždarymo buvo reaktorių saugumas. Todėl ES skyrė lėšų IAE uždarymui.
Klausimas dėl energetinio saugumo yra jau kita ir labai plati tema. Europa palankiai žiūri į tai ir yra priimti sprendimai, kad reikia padėti Lietuvai šioje srityje. Formuojama Europos bendroji energetikos politika, kurios vienas iš rezultatų yra parama jungtims su Švedija ir Lenkija tiesti, skirtas finansavimas. Nutiesus jungtis į Švediją ir Lenkiją, Lietuva būtų įjungta į bendrą Europos rinką ir rinkos kaina galėtume nusipirkti energijos iš Europos.
Ar tiesa, kad energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, Lietuvoje gali sudaryti itin mažą energijos poreikio dalį ir todėl netgi nesvarstytina kaip alternatyva apsirūpinti elektros energija?
Netiesa. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, atsinaujinančių šaltinių rezervas yra daug didesnis, negu yra suvartojama. Tai yra milžiniški rezervai, ypač kalbant apie vėjo ir saulės energiją. Kiek daugiau yra išnaudojama tik hidroenergetika. Žalioji energetika yra naudinga aplinkai ir būtų pigesnė, tačiau tam yra reikalingos didžiulės investicijos.
Ką šiandien daryti Lietuvoje? Atsinaujinančiai energetikai Lietuvoje bus daug priešinamasi, nes reikalingos nemažos investicijos, be kita ko, ir elektros linijoms pertvarkyti. Kas ir kada už tai sumokės? O iš principo didelė dalis energijos Lietuvoje gali būti gaunama iš alternatyvių šaltinių.
Ar pakankamai dėmesio šiandien skiriama elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimui? Lyg ir viskas sustoję?
Mano žiniomis, tilto į Švediją rengimo darbai, išsprendus politines problemas, juda pagal grafiką. Aš neturiu žinių apie kokius nors kliuvinius šiuo metu. Kitaip yra su Lenkija, nes su ja politinės problemos dar neišspręstos. Mums svarbiau yra tiltas ne į Lenkiją, bet per Lenkiją į Vokietiją, Austriją ir kitas šalis. Taip pat būtų naudinga turėti ir dujų tiltą per Lenkiją į kitas Europos šalis. Lietuvos energetinis saugumas žymiai padidėtų.
Kalbino Kęstutis Danielius Rimkevičius
atgal..