AR ŽINAI, KAD...

Plenarinė sesija – teisėkūros proceso finišo tiesioji, komitetų ir frakcijų nuveikto politinio darbo kulminacija. Joje aptariami teisės aktų projektai, balsuojama dėl pakeitimų ir priimami galutiniai teisės aktų tekstai.


DARBOTVARKĖ


 Įrašų prenumerata

Naujienos

„Nordstream“ griauna Europos vienybę energetikoje

2015-07-02

Europos energetinio saugumo klausimas pirmą kartą buvo iškeltas po 2009 Rusijos - Ukrainos dujų krizės, kurios metu buvo sutrikęs dujų tiekimas į Europa.
ES, norėdama išvengti tokių situacijų ateityje, priėmė dujų saugumo reglamentą, kuris numatė įvairias priemones Europos energetiniam saugumui stiprinti: dujų rezervus, tinklų plėtimą, galimybę nukreipti dujų srautą abiem kryptim, raginimus įvairinti dujų transportavimo maršrutus ir tiekimo šaltinius.


Praėjusias metais paaštrėjus konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos, Europos energetinio saugumo klausimas vėl atsidūrė politinės darbotvarkės prioritetų sąraše. Rusijos agresijos kontekste ieškoti naujų, patikimų tiekėjų atrodė tinkamas sprendimas, kuris buvo atspindėtas ir Europos Komisijos paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje. Ji taip pat siūlo atnaujinti ir plėsti energetikos infrastruktūrą, taupyti energiją įvairinti jos šaltinius, bei sukurti Europos energetinę sąjungą, kur įtvirtinamas solidarumas ir bendra energetikos politika tarp valstybių narių.
Vis dėlto abejoti lengvu šio ambicingo tikslo įgyvendinimu verčia ne tik išsiskiriančios energetinio saugumo sampratos tarp atskirų valstybių narių, bet ir konkretūs jų veiksmai. Šį mėnesį Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ su Vokietijos „E.ON“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų valdoma energetikos bendrove „Shell“ ir Austrijos OMV pasirašė memorandumą dėl „Nordstream“ dujų vamzdyno tarp Rusijos ir Vokietijos išplėtimo. Pasak E.ON, "Nordstream" išplėtimas yra pats efektyviausias ir pigiausiais būdas užtikrinti Europos energetinį saugumą. „Gazprom“ vadovas Aleksėjus Mileris dokumentą įvertino kaip „ypatingos reikšmės, pasirašomą tik kartą per penkis ar dešimt metų“, tačiau pranešimą dėl Europos energetinės strategijos ruošęs Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas jį vadina keliančiu grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos solidarumui.

 

 Rado kaip apeiti Europos Komisijos reguliavimą?

„Nordstream“ ir „Southstream“ dujotiekių projektai Rusijos buvo inicijuoti siekiant sustiprinti Europos priklausomybę nuo iš jos tiekiamų dujų, tuo pačiu apeiti ir pagrindinę tranzitinę valstybę – Ukrainą, su kuria yra įvykęs jau ne vienas „dujų karas“, grasinęs gamtinių dujų stygiumi ir ES valstybėms. Dujų tranzito per Ukraina pabaiga iki 2019 m., buvo aiškus V.Putino nurodymas „Gazprom“, ir įmonei tai puikiai pavyko įgyvendinti. Šiandien maksimalus per Ukrainos vamzdynus į Europą transportuojamas gamtinių dujų kiekis gali siekti 120 mlrd. kub. m. Per Baltijos jūrą einančia „Nordstream“ galima transportuoti 55 mlrd., o per pietinę atšaką planuota Europai tiekti likusius 65 mlrd. kub. m. dujų. Taip Ukraina būtų praradusi tranzitinės valstybės statusą ir netekusi milžiniškų pajamų bei tapusi visiška Rusijos įkaite energetikos srityje. Tačiau praėjusių metų pabaigoje V.Putinas paskelbė, jog „Southstream“ projektas yra sustabdomas, nes iš vietos nejudėjo užstrigę statybų procesai. Juos sustabdė Europos Komisija, priėmusi sprendimą, jog dvišaliai susitarimai tarp projekte dalyvaujančių valstybių ir Rusijos yra nesuderinami su ES teise ir turi būti peržiūrėti. Vis dėlto, praėjusią savaitę tarp Rusijos ir Vakarų valstybių pasirašytas memorandumas parodė, kad Rusija rado galimybę kaip apeiti ES konkurencijos teises. Komentuodamas Sankt Peterburge pasirašytą memorandumą Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad „Nordstream-2“ projekto koordinuoti su Europos Komisija nereikės, nes statybas pradėti užteks Rusijos ir Vokietijos konsorciumo kreipimosi į atsakingas Vokietijos institucijas. Energetinis saugumas suvokiamas skirtingai Europos Komisijos paruošta Europos energetinio saugumo strategija akcentuoja poreikį diversifikuoti energetikos išteklių, pirmiausia – dujų, tiekimą ir taip palaipsniui mažinti priklausomybę nuo Rusijos.  Tačiau iš energetikos kompanijų pasirašyto memorandumo tampa aišku, kad yra norima sugrįžti prie buvusios situacijos, it kad energetinė priklausomybė nuo Rusijos nebebus problema, jeigu bus užtikrintas stabilus tiekimas, aplenkiant Ukrainą.  „Ukraina yra pagrindinė dujų iš Rusijos į Europą arterija. Rusija ir kai kurios Europos valstybės siekia tai pakeisti: tiek jau veikiantis „Nordstream“, tiek dėl nesuderinamumo su ES reglamentavimu atšauktas „Southstream“ turėjo atlikti šią funkciją. Panašu, kad Rusija su Vokietija bei kitomis valstybėmis rado išeitį, nes padvigubindami Šiaurės srauto pralaidumą iš esmės pakeis dujų srautus į Europą. Tokiu būdu ES užsitikrins savo pačios dujų saugumo tiekimą, bet atiduos Ukrainą rusų šantažui“, - komentavo Europos Parlamente pranešimą dėl Europos energetinio saugumo strategijos ruošęs europarlamentaras Algirdas Saudargas.

EP pranešimo dėl energetinio saugumo nepatvirtino

Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE) paskyrė Lietuvos atstovą Algirdą Saudargą būti pagrindiniu pranešėju rengiant raportą dėl EK siūlomos strategijos. Po daugiau nei pusmetį trukusio darbo gegužės mėnesį pranešimui buvo svariai pritarta komitete – 42 nariai balsavo už pranešimą, 13 – prieš, 4 susilaikė. Prieš balsavo radikalai tiek kairėje, tiek dešinėje, kuriems buvo nepriimtini įvairūs teiginiai apie poreikį stiprinti valstybių integraciją energetikos srityje bei mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau iš kitų partijų nesimatė jokios esminės kritikos. Tik savaitę prieš balsavimą plenarinės sesijos metu pasigirdo pirmieji neaiškūs, kai kurių valstybių atstovų nepasitenkinimo požymiai, kurių pasekoje, birželio 10 d. balsavimu dokumentas buvo atmestas. Kai kurios valstybės, įskaitant ir tas, kurių energetikos bendrovės pasirašė memorandumą su „Gazprom“, savo interesus iškėlė aukščiau bendro tikslo. „Pranešime buvo įtraukti tokie svarbūs aspektai kaip bendras dujų pirkimų mechanizmas, tarpvyriausybinių susitarimų skaidrumas ir jų kontrolė ar palaipsnis ir negrįžtamas ES priklausomybės nuo dujų mažinimas. Tai suerzino kai kurių valstybių atstovus ir pranešimas buvo nušluotas. Išaiškėjus sprendimui plėsti „Nordstream“ projektą šiandien akivaizdu, kodėl taip įvyko“, - svarstė europarlamentaras.

Grėsmės Europos energetinės sąjungos vizijos įgyvendinimui?

Apibendrindamas ruošto pranešimo atmetimo pasekmes europarlamentaras pabrėžė, jog tai – signalas Europos Komisijai bei valstybėms, siekiančios glaudesnio ES bendradarbiavimo energetikos srityje: „Tai, kad atskiri valstybių interesai energetikoje nusveria visos Sąjungos tikslą stiprinti bendradarbiavimą, o Europos Parlamentas nesugeba priimti vieningos pozicijos visos energetikos rinkos klausimu, yra rimtas signalas“, - kalbėjo A.Saudargas. Europos Komisija aktyviai stumia į priekį energetikos sąjungos, padėsiančios sustiprinti Europos energetinį saugumą, projektą. Tačiau balsavimas Europos Parlamente ir praėjusią savaitę didžiųjų ES valstybių energetikos kompanijų sandoris su „Gazprom“ parodė, kad kelias laukia ilgas ir sudėtingas. Todėl energetiniu saugumu kol kas valstybės turės rūpintis pačios: „Lietuva rodo tinkamą pavyzdį, nes Klaipėdoje veikti pradėjęs suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra svarbus žingsnis energetinio saugumo link. Tuo keliu turėtų eiti ir kitos Baltijos valstybės“, - dar prieš nesėkmingą balsavimą „Delfi.lv“ komentavo Algirdas Saudargas.

Pagal Delfi


atgal..