AR ŽINAI, KAD...

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) yra ilgo proceso rezultatas, kurio tikslas – suderinti Sąjungos valstybių narių ekonominę ir pinigų politiką ir įvesti bendrą valiutą – eurą. Šiuo metu euras įvestas trylikoje valstybių narių, eurą taip pat kasdien naudoja daugiau kaip pusė ES piliečių.


DARBOTVARKĖ


 Įrašų prenumerata

2013 m.

Europos Parlamente - dėmesys mažų kalbų išlikimui skaitmeniniame amžiuje

2013-12-03

Gruodžio 3 d. vykęs Europos Parlamento Mokslinių technologijų vertinimo tarnybos (STOA) seminaras "Mašininio vertimo menas - iššūkiai ir ateities perspektyvos" ko gero pirmą kartą subūrė pasaulyje ir Europoje pripažintus kalbos technologijų mokslininkus bei ekspertus, vertėjus, įvairių organizacijų, įmonių bei universitetų atstovus. Šio seminaro idėjos autorius ir iniciatorius EP narys Algirdas Saudargas pabrėžė, kad nueitas ilgas kelias, kol pagaliau pavyko pradėti diskusijas šia svarbia tema Europos Sąjungos institucijų lygiu. "Esu įsitikinęs, kad atėjo metas politiniams sprendimams šioje srityje. Tačiau šis seminaras skirtas ne politiniams sprendimas priimti, o aptarti technologinius aspektus, sutelkti mokslinių tyrimų rezultatus ir pasiūlyti konkrečius veiksmus bei priemones, kuriuos vėliau politikai galės naudoti kaip argumentus priimant atitinkamus sprendimus", - teigė A. Saudargas.


 

Europos Sąjungoje nuolatos kalbama apie daugiakalbystę ir daugiakultūriškumą, diskutuojama, kaip svarbu yra išsaugoti mažesnes kalbas, ieškoma dialogo tarp skirtingų tautų. Tačiau šiandien gyvename skaitmeniniame amžiuje, todėl labai svarbu skirti pakankamai dėmesio ir finansinių išteklių mažų kalbų puoselėjimui būtent technologijų srityje.

 

Praėjusiais metais Europos meistriškumo tinklas META-NET (Multilingual Europe Technology Alliance) atliko tyrimą, kurio rezultatai verčia sunerimti - daugeliui Europos kalbų gresia visiškas išnykimas skaitmeniniame amžiuje. Daugiau nei 200 garsiausių Europos kalbos technologijų ekspertų vertino kalbos technologijų palaikymo lygį. Tyrimo metu buvo įvertintas kiekvienai kalbai skirtų kalbos technologijų lygis keturių aspektų - automatinio vertimo, šnekamosios kalbos sąveikos, teksto analizės ir turimų kalbos išteklių - požiūriu. Tyrėjai padarė išvadą, kad 21 Europos kalbai skirtas skaitmeninių technologijų palaikymas „iš viso neegzistuoja" arba, geriausiu atveju, jis yra „prastas". Lietuvių, latvių, islandų bei maltiečių kalbų vertinimas buvo prasčiausias visų aspektų požiūriu. Vienintelė anglų kalba buvo įvertinta kaip turinti  „gerą" palaikymą kalbos technologijų prasme.

 

Seminaro dalyviai turėjo galimybę aptarti dabartinę mašininio vertimo situaciją bei ateities galimybes. Visi sutinka, kad kalbų įvairovė yra viena svarbiausių Europos identiteto ir bendro kultūrinio paveldo sudedamųjų dalių. Kalbos technologijos ne tik prisidėtų prie efektyvesnio informacijos, žinių, inovacijų bei prekių srauto, bet ir paskatintų apskritai ekonominį, politinį bei mokslinį progresą. Informacijos ir komunikacijos technologijos daugiakalbystės srityje ypač prisideda prie vieningos rinkos kūrimo bei vystant prekybą su trečiosiomis šalimis ir kitais prekybos partneriais.

 

Jeigu norime, kad būtų įgyvendintas Europos Sąjungos užsibrėžtas tikslas iki 2020 metų sukurti vieningą skaitmeninę erdvę, to niekaip nepavyks padaryti iš pradžių nepanaikinat kalbos barjerų, ko galima pasiekti tik per kalbos technologijų tyrinėjimą, vystymą, inovacijas  ir visuotinį diegimą.

      

META-NET tinklo atstovas dr. Georgas Rehmas seminaro metu pristatė pagrindinius šio tinklo atliktus tyrimus ir parengtas studijas, kurie atspindi dabartinę situaciją. Jis pabrėžė, kad būtina sutelkti didžiules tarpdisciplinines pajėgas tam, kad Europa įveiktų kalbos barjerus ir kad kalbų įvairovė teiktų naudą bei atliktų pagrindinį vaidmenį tolesnėje IT revoliucijoje.

 

Profesorius Hansas Uszkoreit, kuris taip pat atstovavo META-NET tinklą, teigė, kad vertėjų poreikis kasmet paauga daugiau nei 10 procentų, todėl žmogiškųjų išteklių trūksta jau dabar, o ateityje jų trūks dar labiau. Taigi šiandien didžiausias dėmesys turi būti sutelktas į mašininį vertimą. Vis dėlto kokybė šiuo metu yra pagrindinis tokio vertimo barjeras. Profesorius H. Uszkoreit siūlo šias priemones, kaip paskatinti mašininio vertimo progresą: kokybės barjerų analitinis tyrimas, profesionalių vertėjų įtraukimas, automatinio kokybės vertinimo patobulinimas, specializuotų technologijų pritaikymas bei susitelkimas į semantiką. Anot jo, Europos Sąjunga šioje srityje turėtų prisidėti finansuojant tyrimus, atliekant viešuosius pirkimus bei formuojant politiką. 

 

Daniel Kluvanec, Europos Komisijos Vertimų direktorato atstovas, pristatė ką tik pradėjusią veikti naują mašininio vertimo programą, pritaikytą vidiniam ES institucijų naudojimui. Ši sistema, grindžiama statistiniu mašininiu vertimu, išskirtinė tuo, kad suteikia itin kokybišką vertimą bei gali pasigirti dideliu palaikomų kalbų kiekiu. Šiuo metu sistemoje vertimą galima atlikti tarp 552 kalbų porų.          

 

Nors nemažai darbų, tyrimų ir vertinimų mašininio vertimo srityje jau yra atlikta, pagrindinis ilgalaikis tikslas yra iki 2020 metų sukurti aukštos kokybės mašininio vertimo technologijas visoms Europos kalboms. Tai gali būti pasiekta tik suvienijant skirtingų disciplinų mokslininkus bei ekspertus: akademikus bei pramonės tyrėjus, kalbos ekspertus, kalbininkus ir kompiuterinius lingvistus, vertėjus ir įvairias kalbos bendrijas bei organizacijas. Kalbos technologijos šiuo metu yra greičiausiai besivystanti informacinių technologijų sritis. Tarptautinės korporacijų milžinės, tokios kaip Google, Microsoft, IBM ir Nuance jau investavo į šią sritį didžiules sumas. Tačiau šiuo metu informacinėse technologijose vyrauja anglų kalba, pamažu išstumdama mažesnes kalbas, kurios nepajėgia skirti didelių investicijų. Anglų kalba, kaip lingua franca, gali kuo puikiausiai egzistuoti, tačiau negalime leisti, kad vien ji uzurpuotų ir visą informacinių technologijų erdvę. Deja, mažesnės valstybės nėra pajėgios pačios investuoti tiek, kiek gali sau leisti didelės šalys, todėl labai svarbu, kad ES suprastų, jog privalome investuoti į kalbų įvairovę, nes tai kuria strateginę pridėtinę vertę. 

 


atgal..