AR ŽINAI, KAD...

Plenarinė sesija – teisėkūros proceso finišo tiesioji, komitetų ir frakcijų nuveikto politinio darbo kulminacija. Joje aptariami teisės aktų projektai, balsuojama dėl pakeitimų ir priimami galutiniai teisės aktų tekstai.


DARBOTVARKĖ


 Įrašų prenumerata

2010 m.

Prisimenant ambasadorių A. Venskų ir pirmuosius valstybės žingsnius į Europą

2010-06-03

Dažnai sakoma, kad jis atidarė Lietuvai daugelį Europos durų, tačiau jį pažinojusieji teigia, kad durų jis neatidarinėdavo, prieš jį jos pačios lėtai atsiverdavo. Taip apie ambasadorių Adolfą Venskų kalbėjo Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas. Anot jo, Venskus nestudijavo institucijų plano ar užrakto mechanizmo, nes žinojo, kad raktas yra žmonių širdyse, o planas jų protuose.


Trečiadienio vakarą Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje įvyko pirmojo Lietuvos ambasadoriaus prie NATO ir ES Adolfo Venskaus knygos „Gyvenimui aš dėkingas už viską" pristatymas. Pasidalinti prisiminimais apie Lietuvos diplomatijos pradžią, pirmuosius valstybės žingsnius Briuselyje ir apie A. Venskų su susirinkusiaisiais atvyko Europos Parlamento (EP) narys Algirdas Saudargas, Europos Teisingumo Teismo teisėjas Pranas Kūris, Lietuvos nuolatinis atstovas NATO ambasadorius Linas Linkevičius ir knygą spaudai parengęs Valdas Papievis.

 

Europarlamentaras A. Saudargas, cituodamas knygoje parašytus žodžius - „Kartojau ir kartosiu, kad nepabėgau iš Lietuvos, aš pasitraukiau, bet mane visą laiką degino mintis apie laisvą Tėvynę" - A. Venskų prisiminė kaip asmenybę, visą laiką tikėjusią Lietuvos nepriklausomybe.

 

„A. Venskus buvo pirmasis NATO ambasadorius, kuris už nuveiktus darbus nusipelno mūsų artumos. Jis niekuomet nesigyrė, kad teko praeiti purvus ir kraują, jog patektų į Prancūziją. Ambasadorius visuomet jautėsi patriotu, tad net ir sulaukęs pasiūlymo gauti Prancūzijos pilietybę, tai daryti atsisakė, nes širdis visuomet priklausė Lietuvai", - kalbėjo A. Saudargas.

 

Gražių žodžių A. Venskui negailėjo ir P. Kūris, daugelį metų dirbęs kartu ir jautęsis vienu artimiausiu jo draugu: „Adolfas nebuvo emigrantas ar karo pabėgėlis - jis tarsi tremtinys, negalėjęs grįžti namo. Patriotizmas ir įžvelgimas, kad Lietuvai reikia žengti drauge su Europa, nes viena neišsilaikys, skatino jį nenuleisti rankų ir žengti pirmyn, Europos link/"

 

A. Venskus, 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos ir atsidūręs Paryžiuje, padarė puikią profesinę karjerą ir aktyviai įsitraukė į politinę veiklą. Jis buvo aktyvus įvairių tarptautinių organizacijų - Europos judėjimo, Krikščionių demokratų internacionalo - narys, priklausė Prancūzijos lietuvių bendruomenei. Įgytą patirtį ir ryšius su žymiais pasaulio politikais A.Venskus panaudojo kovoje už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir įtvirtinimą tarptautinėje bendrijoje.



atgal..