2010 m.

Ispanijos pirmininkavimas EP įvertintas teigiamai

2010-06-24

Prieš pusmetį iš Švedijos Europos Sąjungos (ES) vairą perėmusi Ispanija netruks jį perleis Belgijai, kuri ES reikalais rūpinsis ateinančius šešerius mėnesius. Nors Ispanijos pirmininkavimo laikotarpis ir nebuvo vienas lengviausių, ir jai ši užduotis teko, kai Europa buvo ekonominio nuosmukio gniaužtuose, šalies nuveikti darbai įvertinti teigiamai.

Ketvirtadienį Europos Parlamente (EP) Briuselyje Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) posėdyje lankėsi ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos mokslo ir inovacijų ministrė Cristina Garmendia bei telekomunikacijų ir informacinės visuomenės valstybės sekretorius Franciso Ros Perano. Jie europarlamentarus supažindino su darbais, nuveiktais per pastarąjį pusmetį.

„Esame pirmoji valstybė, dirbusi po Lisabonos sutarties. Pirmininkavimo metu intensyviai veikėme visose politikos srityse, stengėmės prisidėti prie konsoliduotos Europos sukūrimo, galinčios pasidžiaugti nuosekliu įvairių sričių augimu. Taip pat domėjomės, ko reikia, norint sukurti konkurencingą Europos modelį", - posėdžio pradžioje kalbėjo F. Ros Perano.

Ispanijos atstovų teigimu, norint pasiekti teigiamų rezultatų, būtina konsultuotis su Europos piliečiais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis, nederėtų užmiršti ir dialogo su trečiosiomis pasaulio šalimis. Taip pat reikėtų skatinti ekonomikos augimą, kad būtų galima sustiprinti Europos poziciją pasaulyje.

Dauguma europarlamentarų gyrė Ispaniją, kad ji per šešis mėnesius nuveikė daug svarbių darbų visose srityse. Nors kai kurie EP nariai prieš pusmetį išvydę užsibrėžtų darbų planą nesitikėjo tokių gerų rezultatų, liko maloniai nustebinti, nes Ispanija įrodė, kad svarbiausia atkakliai siekti tikslo.

Posėdį stebėjusio europarlamentaro Algirdo Saudargo teigimu, Ispanija tapo geru pavyzdžiu dar tik besiruošiančioms pirmininkauti šalims, įskaitant ir Lietuvą, kuriai (taip pat Airijai ir Graikijai) ši užduotis atiteks 2013 metų antrąjį pusmetį.

Pirmininkaujanti Ispanija pastarąjį pusmetį kryptingai siekė savo tikslų ir kėlė globalizacijos bei klimato kaitos problematiką, prisidėjo prie Lisabonos sutarties įgyvendinimo ir strategijos „ES 2020", nemažą dėmesį skyrė ekonomikos gaivinimo plano kūrimui ir išorės santykių plėtotei.