AR ŽINAI, KAD...

ES piliečių teisė laisvai judėti, gyventi ir dirbti visoje Sąjungoje lengvai gali būti palaikyta savaime suprantamu dalyku. Tačiau siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų visiškai pasinaudoti šia teise, būtina sukurti ir palaikyti veiksmingą pagrindinių teisių ES viduje apsaugos sistemą.


DARBOTVARKĖ


 Įrašų prenumerata

2010 m.

Baltijos jūrai – didesnis dėmesys

2010-06-16

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Baltijos jūra tapo bendra ES nuosavybe, kurios priežiūra rūpintis ėmėsi ne tik Pabaltijys, bet ir kitos šalys. Norėdami, kad Baltijos jūros regione vyktų tvarus vystimasis ir bendradarbiavimas rengiant mokslinius tyrimus, aštuonios ES narės iniciavo Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą „Bonus“, kuriai šią savaitę pritarė dauguma europarlamentarų.


Per 150 metų Baltijos jūra iš neužterštos perėjo prie labai užterštos. Šiandien šios jūros užterštumo padėtis yra labai rimta, nes jai kenkia suaktyvėjęs dumblių žydėjimas, joje taip pat randama nemažai metalo ir net gyvsidabrio. Visi šie minėti faktoriai trukdo jūrai deramai funkcionuoti", - kalbėjo šia tema pranešimą paruošusi mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė M. Geoghegan-Quinn.

Eurokomisarė pabrėžė, kad naujoji programos įgyvendinimas turėtų būti greitas, veiksmingas ir kiek įmanoma paprastesnis, vengiant bereikalingų formalumų. Ji taip pat akcentavo, jog svarbu į „Bonus" įtraukti Rusijos mokslininkus, nes didelė Baltijos jūros baseino dalis priklauso Rusijos federacijai, o tai turi didelės tiesioginės įtakos jūros ekosistemai.

EP nariai džiaugėsi, kad įgyvendinus programą, Baltijos jūros regione būtų sukurta ir suformuota Europos mokslinių tyrimų erdvė, kurios dėka galima būtų greičiau pasiekti norimų rezultatų. Pasak ju, viena valstybė narė niekaip neišspręstų visų problemų, todėl būtina susivienijus kurti bendrą strategiją, tarpvalstybinį judumą, jog būtų užtikrinta tvari Europos ateitis.

Europarlamentarų nuomone, prie Baltijos jūros suprastėjusios situacijos nemažai prisidėjo ir žemės ūkis, dėl kurio kasmet į vandenį patenka daug azoto, fosforo, įvairių trašų. Taip pat didelę grėsmę kelia apie jūrą įsikūrusios įvairios gamyklos, nevengiančios atliekų pilti pakrantėse ar vandenyje.

Vykdant naująja programą, moksliniai tyrimai būtų vykdomi koordinuočiau, kuriant tvarią Europą,o ištekliai būtų naudojami tikslingiau, užkertant kelią ekologinėms katastrofoms.
Europarlamentaras Algirdas Saudargas mano, kad sėkmingas projekto „Bonus" įgyvendinimas vėliau galėtų tapti pavyzdžiu ir kitiems regionams, susiduriantiems su panašiomis problemomis.

„Bonus" programoje bendradarbiauja Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija. Septynerių metu programos vykdymo laikotarpiui finansinis įnašas turėtų siekti iki 50 milijonų eurų.


atgal..