AR ŽINAI, KAD...

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) yra ilgo proceso rezultatas, kurio tikslas – suderinti Sąjungos valstybių narių ekonominę ir pinigų politiką ir įvesti bendrą valiutą – eurą. Šiuo metu euras įvestas trylikoje valstybių narių, eurą taip pat kasdien naudoja daugiau kaip pusė ES piliečių.


DARBOTVARKĖ


 Įrašų prenumerata

Naujienos

Algirdas Saudargas

2014-12-09

Įvertinusi susiklosčiusią situaciją Ukrainoje, 2014 kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba pateikė išvadas, kuriose įpareigojo Europos Komisiją nuodugniai įvertinti energetinio saugumo padėtį Europoje. Atsižvelgdama į tai, šių metų gegužę Komisija išleido komunikatą dėl Europos energetinio saugumo strategijos, kurį Europos Parlamentas nusprendė įvertinti ir pateikti savo siūlymus dėl naujų ar esamų nuostatų.


Visa tai suguls į atskirą Europos Parlamento pranešimą, kurį parengti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetas patikėjo Lietuvos atstovui Europos Parlamente Algirdui Saudargui.

Šią savaitę ITRE komiteto posėdyje vyko pirmasis apsikeitimas nuomonėmis, kuriame europarlamentaras pristatė savo rengiamo pranešimo dėl Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo strategijos prioritetus.

ES šiuo metu siekiama ne tik sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų, kurių tiekiamos žaliavos sudaro apie 53 proc. ES poreikio ir kainuoja apie milijardą eurų kasdien, bet iki 2030 metų padidinti energetikos vartojimo efektyvumą mažiausiai 27 proc. A. Saudargas savo pranešime aptars esamą energetinio saugumo situaciją Europoje ir nubrėš prioritetines kryptis ilgalaikės strategijos plėtojimui. 

„Tokios strategijoje įtvirtintos idėjos kaip Energetinės sąjungos vizija dar prieš keletą metų buvo aptariamos tik akademikų, analitikų ir atskirų politikų, tokių kaip J. Buzekas ir J. Deloras, tačiau šiandien jos jau tampa visos ES darbotvarkės dalimi. Prie to prisidėjo ir nuosekli Lietuvos Europos politika, nuolat akcentavusi Europos energetinio saugumo svarbą“, – pranešime spaudai pastebi A. Saudargas.

ES energetika yra tiesiogiai susieta su Rusija, todėl turi būti siekiama, kad žaliavos netaptų politinio spaudimo priemone.

„Būtent energetinių išteklių tiekimo depolitizavimas yra tai, ko ES turėtų siekti santykiuose su išteklių tiekėjais, pirmiausia – Rusija“, – akcentuoja A. Saudargas.

Depolitizavimas ypač reikšmingas įvertinant tai, kad dujų importas į Europą artimiausiu metu nemažės, todėl turi būti skatinamas glaudesnis ir teisiniu abipusiškumu grįstas bendradarbiavimas su partneriais.

„Visi kalbame apie tiekimo maršrutų diversifikavimą, bet pamirštame, kad svarbiausia yra nukreipti tuos maršrutus į patikimus šaltinius. Rusija nebegali būti traktuojama kaip patikima partnerė, nes aiškiai ir atvirai atmeta ES teisę ir naudoja žaliavos tiekimą politiniams tikslams, todėl ES turi būti atvira naujos infrastruktūros vystymui“, – teigia A.Saudargas.

Parlamentaras pažymi, kad įgyvendindama šios energetikos strategijos nuostatas ES žengs didelį žingsnį ES energetinės sąjungos link. „Išskirti reikėtų strategijoje numatytą siekį savanorišku valstybių narių pagrindu koordinuoti ES valstybių narių dujų įsigijimą, o tai ilgainiui gali vesti bendros dujų įsigijimo agentūros įkūrimo link“, – pabrėžia A. Saudargas. Praktikoje šis tikslas galėtų būti pradedamas įgyvendinti per regionų grupių sudarymą, kurios sustiprintų atskirų ES šalių narių derybinę galią bei sumažintų monopolinių žaliavų tiekėjų galimybes manipuliuoti ištekliais. 

Anot parlamentaro, tvarumas, energetinių išteklių tiekimo užtikrinimas ir konkurencingumas yra pagrindinės sąlygos ES energetinė sąjungos sukūrimui, kuri padėtų sparčiau spręsti „energetinių salų“ – ES narių, neturinčių pakankamai energetinių saitų su kitomis narėmis ir priklausiančių nuo išorės tiekėjų, problemą.

„Vis dėlto praktikoje Energetinė sąjunga negali būti realizuojama be bendros rinkos, kurios kūrimo procese ypatingą vaidmenį atlieka ES trečiasis energetikos paketas, skatinantis rinkos demonopolizavimą“, – akcentuoja A. Saudargas.

Todėl, jo teigimu, strategijoje turi būti pabrėžta būtinybė užtikrinti, kad šis atskyrimo ir demonopolizacijos procesas, sekant sėkmingu Lietuvos pavyzdžiu, nuosekliai vyktų ir kitose ES šalyse, ypač turinčiose santykį su žaliavas tiekiančiomis trečiosiomis valstybėmis.

Strategijos nuostatos atitinka Lietuvos interesus. „Strategijoje išreikštas elektros energetikos sistemų sinchronizavimo aspektas taip pat turi strateginę reikšmę Lietuvai – tai leistų perorientuoti Baltijos šalių elektros valdymo sistemą iš Rusijos elektros operatoriaus valdomos sistemos į Vakarus, tapti Europos elektros sistemos dalimi ir atsiriboti nuo trečiųjų šalių įtakos elektros energetikoje“. – akcentuoja A. Saudargas.


Pagal DELFI


atgal..